vėlinys

vėlinys: vėlinỹs sm. (3^a) BŽ62, NdŽ, KŽ 1. DŽ¹ kas veliama ar suvelta: Užsimerkdama, dantimis pasigrikšėdama draskė senoji šituo šepečiu žiląjį savo vėlinį J.Balt. 2. Ser, KŽ iš vilnų nuveltas koks daiktas. 3. NdŽ prk. maišatis, painiava: Susidaro kuprotas žodžių vėlinys, be aiškios koordinacijos rš.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

vėlinys — vėlinỹs dkt. Plaukų̃ vėlinỹs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
velinys — velinỹs sm. (3b) 1. LL253, M, KŽ žr. valinys 5. 2. LKAI132(Blnk) žr. 1 velenas 2. 3. žr. vėlinys 2: Adatas smeiga į vẽlinius, į veltinius Rt … Dictionary of the Lithuanian Language
velinas — vẽlinas sm. (3b) K, Rtr, NdŽ, KŽ, GrvT26, LD133(Zt, Arm, Lz, Dv, Švnč) žr. velnias: 1. Dievas kai tvėrė žemę, nusiuntė veliną marėsna žemių LTsIV423. Kap gaidžiai žugieda, velinaĩ eina gult Pls. Aš velei vẽlinu teksiu, o žu ito neisiu (ps.)… … Dictionary of the Lithuanian Language
vėlinukai — Bendroji informacija Kirčiuota forma: vėlinùkai Kirčiuotė: 2 Rūšis: naujai skolintos šaknies žodis Kalbos dalis: daiktavardis Kilmė: lietuvių Papildoma informacija: „Lietuvių kalbos žodyne“ (LKŽe) yra žodis vėlinys „iš vilnų nuveltas koks… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas

Academic Dictionaries and Encyclopedias